Savaitgalis Madride

Savo Velykų atostogas pardaviau Anglijos statistikos departamentui - padėjau surašinėti gyventojus. Deja, pasirašiau konfidencialumo sutartį ir negaliu pasakoti apie nutikimus dirbant, bet darbas patiko ir beveik idealiai sutapo su mano atostogomis. Jų liko keturios dienos iš kurių trims skridau į Madridą.

Iš pradžių planavom keliauti su name kartu gyvenančiu irakiečiu, bet jo disertacijos pridavimo data artėja, o čia buvo kaip tik išleidę naujų žaidimų, tai jis pasavo ir į kelionę išsiruošiau vienas. Ir taip buvo net geriau, nes nemanau, kad dar kas būtų atlaikęs mano turistavimo tempą - kelionės programa neplanuotai gavosi maksimali.

Kildamas į Madridą visai nežinojau ką ten aplankysiu, buvau tik susikėlęs į savo Kindle Wikitravel miesto aprašymą. Lėktuve jį perskaičiau ir nusileidęs jau žinojau, kurias vietas turiu būtinai aplankyti. Įsikūręs hostelyje, kuris maloniai nustebino - pasirodo naujutėlaitis, modernus ir geriausiai įvertintas Madride - autobusu patraukiau tiesiai į Toledo, senąją UNESCO saugomą Ispanijos sostinę. Madrido viešasis transportas puikiai sutvarkytas - tiesiai iš metro stoties pakilau į autobusų stoties požeminį garažą, o iš jos autobusas iškilo į specialią autobusų juostą greitkelio viduryje. Ir kaina visai nesikandžioja - 90 km kelionė kainavo 16Lt.

Toledo senamiestis įsikūręs upės vingyje ant kalno ir nors ir gavau žemėlapį, jo visai neprireikė, labai smagu buvo klaidžioti siaurom jaukiom gatvelėm ir pačiam viską atrasti. Vienoj kavinėj visai nežinodamas, ką užsisakinėju, pataikiau paragauti jūros gėrybių paelos, o bandydamas rasti išėjimą iš miesto žemėlapyje juokiausi kartu su to nesugebančiais padaryti kitais turistais. Vakare į Madridą grįžau greituoju traukiniu, važiavo lygiai pusvalandį :)

Kitą rytą lijo, tai atėjo metas muziejams. Išsirinkau Thyssen-Bornemisza, kur turėčiau pamatyt Picasso, Van Gogh, Monet, Goya, bet ilga eilė atbaidė, tai tiesiog muziejaus parduotuvėlėje apžiūrėjau paveikslus atvirukuose ir nepasigailėjau, nes atrodo, kad jie buvo tiesiog susirinkę garsių pavardžių kolekciją, o dalį paveikslų jau esu matęs kitur. Tuo tarpu nustojo lyti ir autobusu patraukiau į Cercedilla, kalnų miestelį 60km nuo Madrido. Jame persėdau į siauros vėžės kalnų traukinuką ir užkilau į Los Cotos nuo kurio galvojau pėščiom sugrįžti į Cercedilla. Konduktorius sakė, kad užtruktų 2.5h, bet viršūnėje neradau nė vieno fotografuojamo žemėlapio, pradėjo lyti, o ir kalnų batų neturėjau - su jais žymiai maloniau. Pasivaikčiojau iki uždaryto kalnų slidinėjimo kurorto, o tada supratau, kad turiu problemą - liko 70 europietiškų centų, o kortelės nei autobusas nei traukinys kalnuose nepriima... Radau korteles priimančią trobelę, bet jie atsisakė parduot man sumuštinį už 10Eur, o grąžą atiduot man. Galiausiai pavyko susitart su traukinio konduktoriumi ir iki Cercedilla važiavau zuikiu, o tada stoties bilietų automate šalia jo mokėjau už visą kelionę į Madridą. Atsisveikino sakydamas "desastre!". Taigi pamoka - neikit į kalnus be grynųjų :)) Šiaip, rodos, kad su šiais kalnais turiu nesuvestų sąskaitų, o tiesioginis kasvalandins autobusas iš centro į 1600m. aukštį, atrodo pakankamai patrauklus, kad ten nuvažiuočiau jei pasitaikys proga dar kada būt Madride.

Vakare grįžęs į miestą, skersai perėjau per Madrido centrą, traukiantis naktinis gyvenimas, bet man jau rūpėjo tik miegas - kitą rytą turėjau anksti suspėti į blusų turgaus atidarymą. Pats turgus įspūdžio nepaliko, daug senienų ir matosi, kad įdomesni eksponatai seniai išrankioti, o jie pardavinėja tą patį sandėliuką jau porą metų. Tuomet sudalyvavau hostelio organizuotoje ekskursijoje po Madrido centrą. Tris valandas vaikščiojom po centrą ir smagiai papasakojo daug įdomių dalykų apie vietas, kur net nepagalvotum kad kas svarbaus. Ir pati gidė smagi - atvažiavus iš Anglijos ir jai taip patiko Madride, kad ėmė ir pasiliko. Aš ir būčiau likęs ilgiau, bet po poros valandų jau sedėjau lėktuve su kilogramu nerealiai skanių braškių :)

Nuotraukos čia:

Modul universitetas Vienoje

Nors iš Vienos jau grįžau pakankamai seniai, tiesiog negaliu praleisti įrašo apie universitetą, kuriame mokiausi.

Tai - privatus universitetas ir mokslas jame gerokai skyrėsi nuo to, prie kurio buvau įpratęs. Vienas iš jo įkurėjų - antras turtingiausias pasaulyje arabas, o jo vizija - universitetas turi būti turizmo srities lyderis Europos mastu ir jis tam skiria didelius resursus. Tai atsispindėjo mokslo kokybėje - buvo surinkti puikūs specialistai ir dėstytojai dažniausiai dar ir dirba toje srity, kurią dėsto, tai gaunama informacija tikrai kokybiška. Keli labiausiai patikę moduliai:

• Aviacijos sistemos. Dėstytojas atskrisdavo iš Šveicarijos ketvirtadienį ryte, o išskrisdavo penktadienį vakare ir taip per tris savaites išdėstė visą semestro kursą. Dirba konsultantu tokioms avialinijoms kaip Swiss, Lufthansa, Emirates, British Airways... Ir jo vadovaujamo instituto laikas užsakytas dviem metams į priekį. Jo paskaitos smarkiai išplėtė mano suvokimą apie aviacijos industriją, buvo pakankamai plačiai užgriebtos svarbiausios temos kaip oro linijų verslo modeliai, oro uostų atvykimo/išvykimo bangos, lėktuvų specifika, bilietų kainodaros mechanizmai... Ir viskas perteikta per šveicarišką pasaulėžiūrą iš kurios irgi verta pasimokyti.
• Viešbučių valdymas. Buvo vedamas teoretiko ir praktikės. Teoretikas pasakojo apie lean, TOC ir kitas teorijas, o praktikė jas siejo su jos patirtimi viešbučiuose - ji dalyvavo atidarinėjant kelioliką didelių viešbučių, o dabar ji - vieno restorano savininkė, tai galėjo papasakoti daug praktiškų dalykų.
• Turizmo naujienos ir aktualijos. Kiekvieną savaitę pasirodydavo vis kitas žmogus iš industrijos ir pasakodavo apie savo darbą. Sulaukėm žmonių iš Visit Austria turizmo marketingo skyriaus, Starwood viešbučių grupės, PR agentūros, vyno degustacijos, ne pelno siekančių organizacijų ir poros start-up pristatymų.
• Nekilnojamo turto vystymas. Vedė viešbučių konsultantai, kurie rengia galimybių studijas - kuria koncepciją, daro rinkos tyrimus, vertina aplinką ir ieško operatorių. Pamažu parodė visą procesą ir galiausiai patys darėme vieno objekto studiją. Tada nuvažiavau į interviu Londone pas jų konkurentus ir gavau praktiką kitiems metams :) Nenoriu čia minėt pavadinimo, bet kraustysiuos arčiau Londono Sičio ir šiam puslapy gali atsirast įrašų apie viešbučių vertinimą, konsultavimą ir pardavinėjimą.

Visą tą malonumą įperka ne eiliniai studentai, tai pati studijuojanti publika buvo pakankamai marga: sutikau žmonių, kur niekada gyvenime nėra skaitę knygos ir taip ir žada baigt universitetą, bet buvo ir tokių, kur mokosi geriausiais pažymiais ir dar spėja puse etato dirbti Swiss oro linijose ir kelis kartus per savaitę skraidyti į Ciurichą. Manau, kad dauguma studentų ten praleidę svarbų augimo tarpsnį ir nežino, kas yra studentiškas gyvenimas - autobusu į universitetą važinėjom pagrinde mainų studentai, jų atostogos - "viskas įskaičiuota" paketai tolimose salose, o kito kompiuterio kaip Macbook ar telefono nei iPhone nelabai rasi. Jų motyvacija irgi paveikta to, kad jie nejaučia poreikio stengtis kur nors darbintis, nes baigus tiesiog gaus valdyt dalį tėvų turto, o jei neišlaikys kokio egzamino, tai turi dar du bandymus po kurių reikia susimokėt ir bandyt vėl. Taigi mokslo kokybė nelabai atitinka studentų kokybės...

Universitetui iš to kelias vienas - gauti tarptautinį pripažinimą ir pritraukti geriausius regiono studentus, todėl jie mumis, mainų studentais labai rūpinosi, buvo paskirta mergina, kuri pagrinde tvarkė mūsų reikalus, pvz., jei gaudavom vokišką laišką, kurio nesuprantam, tai galėjom eiti pas ją, kad išverstų ir ji mums padėjo susiorganizuoti bendrabučius ir padėdavo visais atvejais.

Universiteto mokslo kultūra irgi kiek kitokia nei angliška. Pavyzdžiui, čia tikrino mūsų lankomumą ir už tai gaudavom pažymius, o jei praleidi 20% paskaitų, neišlaikai modulio. Arba, po kiekvienos paskaitos gaudavai namų darbų ir juos per kitą paskaitą tikrindavo, visai kaip mokykloje. Jei paskaita labai patiko, tai visi belsdavo į stalą. O pats universitetas toks mažas, kad dekanė žinojo mano vardą ir kvietėsi pas juos studijuot magistrą.

Dar jie turi gražų poilsio kambarį:

Ir stalo teniso stalą, prie kurio leidom beveik visas pertraukas:

O šiaip savo mainų programa esu labai patenkintas ir sutinku, kad Erasmus semestras yra viena geriausių patirčių studijuojant.

Kokie čia paukščiai?

Šiandien universiteto ežere matėm nei tai antis, nei tai gulbes. Dydis kažkas per viduriuką. Gal kas žino kas tai? :)

Lietuvių studentų susitikimas Londone

Sudalyvavau JKLJS organizuotame studentų susitikime. Kartu su apie 200 studentų į diskusijas susirinko ir garsių svečių iš Lietuvos iš kurių man labiausiai patiko A. Kaušpėdas ir S. Jakeliūnas.

Buvo aprėpta daugybė temų iš kurių įdomiausias mintis nusirašiau:

• "Afrikoj yra ir dar sunkiau gyvenančių. Tai mus guodžia".
• Globali Lietuva. Londonas ir Dublinas patenka į lietuvių didžiausių miestų top 10.
• Ne visiems specialistams Lietuva yra pakankamai didelė. Kosmonautų artimiausiu laiku nereikės, bet du jau yra užsiregistravę.
• Nauja gimnazijų programa mažins mintinai išmokstamos medžiagos kiekį.
• Sunku gauti finansavimą visuomeniniams projektams, bet Darom sugebėtas pradėti ir be finansavimo.
• Lietuvos kaimo vietovėse vyksta didžiuliai demografiniai pokyčiai, didelė proporcija žmonių gyvena iš valstybės paramos ir kyla dviejų greičių ekonomikos grėsmė.
• Įdomi lietuvio tautybė ateity bus didelė vertybė.
• Tokių žalių erdvių kaip Lietuvoje mažai kur yra pasaulyje, geros galimybės turizmui.
• Lietuva per daug priklausoma nuo ES pinigų. Klausimas, ar jie visi nueina konkurencingumui skatinti, ar tiesiog suvartoti. Pvz., yra įrengtas kelių apšvietimas, bet jį per brangu laikyti įjungtą.
• Nuo 2004 augimo pagrindinė priežastis buvo didėjantis įsiskolinimas. Dabar didelė nedarbo problema, o būsto renovacija ir daugiau teisių skolinimuisi suteikimas padėtų greičiau ją išspręsti.
• Žemės ūkis privilegijuotai nemoka daug mokesčių, o gauna daug paramos.
• Didelė tolerancijos nebuvimo problema, nepakantumas kitokiems ir kartu bijojimas pasireikšti patiems.
• Projektas Lietuva 2030.
• Gera idėja važiuoti į Lietuvos mokyklas padedant rinktis universitetus į kuriuos stoti.
• Pinigai ir šlovė yra šalutiniai produktai. Sėdėk savo rogėse.
• Studijuojant verta imti ne vien tik tiksliuosius dalykus, bet vėliau praverčia ir menai su kalbomis. Vėliau jiems tiesiog nebelieka laiko.
• Neverta skubėti po bakalauro stoti į magistrą, geriau padirbėti ir surasti tą sritį į kurią tikrai norisi gilintis. CFA yra gera alternatyva magistrui.

Labai džiaugiuosi sudalyvavęs, daug naudingų minčių ir puiki renginio organizacija.